ugnė

ùgnė sf. (2) NdŽ, ugnė̃ (4) Nmn, Vvs žr. ugnis: 1. Lt Kalbu, ir ùgnė užgiso Drsk. Nejudžiok grynom rankom ùgnės Srj. Nepalik [skuduro] prieg ùgni, kad neinsigruzdėt ugnelė, ùgnė visa suima Drsk. Paskui tą skystimą reikia an lengvos ùgnės virt Lzd. Prieg ùgni uodų nėra, nuog ùgnės uodai atstodo Rod. Su ugnè juokų nėra DrskŽ. Duok ugnė̃s užsikurti Prk. Ùgnę kūreno [dievams], ùgnė rusėjo i todėl Rùsnė Rsn. Anksčiau ùgnėn reikė[jo] buvo viryt geležis Kpč. Kad tep išsiilgtų ùgnė vandenėlio, kap aš išsiilgau tavę bernužėlio (d.) Kb. Ùgnė kamuoliu eina, uždegs DrskŽ. Ùgnė liežiuviais eina (liepsnoja) Dg. Ùgnėn nesudega Rod. Suėdė pautienę žižulė (pikta) ùgnė Rūd. Nei ugnė kurta, nei vanduo virta KrvD24. Oi, ùgnė šaudo – da svečių bus Aln. Nereikia spjaudyti ugnėn – liežiuvis nušaš TŽIII368(Grž). | Šitai duonai ùgnės trūksta (neiškepusi) Lš. ^ Žolė kap ùgnė raudona Rdš. Aš tai kap ùgnė (karštas) DrskŽ. Kap ùgnė šoki tu, su tavim bijau eit Sn. O dirbt, in darbą – kap ùgnė vaikas Srj. Ugnẽlėn (labai skubėdama) tokion sodinu, skubu Azr. Atbėgo visi [vaikai] kap ùgnės nusistvert Rtn. Šėnavok ugnelę kap savo akelę Arm. Sopsta rankos, kaip ùgnėj dega Antz. Šita moteriškė kap ugnė̃j dẽga (karščiuoja) Vrn. Jis tep šneka, o aš degu kap vienon ùgnėn [iš gėdos] Pv. Bernas šoko kap iš ugnės ir ėmė bėgt LTR(Švn). Greita buvau jauna: po mano kojom ùgnė žibėjo LKT281(Ukm). Ugnė ir vanduo – abu galingi LMD(Vlk). Testa tavo būna ugnė da vanduo, o ne aš mergelė, tikra siratėlė TŽI268(Prl). Kad vienas su ugnè, tai kitas vandeniu (reikia mokėti nusileisti) Ds. Ne visuomet rūksta, kai ugnė dega TŽIII378(Grž). Prie kelmo gerai ir ugnė kurtie LTR(Lš). Šitoj ugnėj tik varlės kept Švnč. Kad tave ùgnė, kokia boba! Dg. Tegu jį ùgnė, da kokiõs ligõs! Sn. Nėr kada, kada jo dabosi, ùgnė jo! Str. ║ Kdn, Dv, Švnč Pernakt kūrino ugnès ir uždegė DrskŽ. Šalin kelio po eglele ugnèlė kūryta ir rūtelių vainikėlis ugnèlėn degyta DrskD139. 2. Eiš, Ob Ùgnė tokia iškilo DrskŽ. Po ùgnei naują pasbudavojau Vrn. Atnešė tos [šventos Agotos] duonos, inmetė [į ugnį], apbėgo aplink, ir nekilo ùgnė, degė an vietos Kpč. Šuva staugia ar an ùgnės (prieš gaisrą) Dg. ^ Nuo ùgnės ir nuo vainos ir nuo tokio diedo [saugok Dieve] Vdn. Vagis perej[o], tai nors kampai liekti, o kad ùgnė, tai nieko neliekti Kpč. Vagis sienas da palieka, ugnẽlė nieko nepalieka Aln. 3. Kr, Pst, Aln, Žl Pagesysim ùgnę ir gulsim Pv. Žusižibinom ùgnę, bijom Nč. Jiej jau miegti, kad ùgnės nėra LKT385-386(Drsk). Ùgnė pradegė pernakt Vlk. Visur jau paskėlę, visur su ugnè Klt. Būdavo, einam su ùgnėm, vėžiaunam Sug. Prieg ùgnei nematau – tik kap dienos šviesa Vrn. Šiandie be ùgnės pavakarieniavot Arm. 4. LKAI185(Šlčn) Išvažiuok an plento, tai tik ùgnė eina iš packavų Dg. Tik ùgnė pilias pilias po padriezus Vdn. Kliudė akmenėlį – ugnẽlė žibėjo DrskD246. 5. Kur žemėje skarbas, tai toj vietoj dega mėlyna ugnė LTR(Lš). 6. Po ùgnei jiej buvo, šaudės DrskŽ. Pačioj ùgnėj stovėjom: vokiečiai vienoj pusėj, rusai – kitoj Mlt. Kaip te bebuvo, baisu ùgnėj būt Pnm. Nuog pirmos ùgnės (iš fronto) atleido mus DrskŽ. 7. žr. ugnis 8: Varnalėša ùgnę traukia Dg. Su pročkais (milteliais) nùmuša ugnès DrskŽ.

◊ kaĩp ant ùgnės sėdė́ti nerimauti: Ko sė́di kaĩp an ùgnės? Žl.

kaĩp ugnè labai greitai: Iš kur jy ižmoko [lietuviškai] kàp ugnè DrskŽ.

kaĩp ùgnėj (ugnè, ùgnėn) sùdegė Aln dingo: Prapuolė [peilis], kaĩp ugnè sùdegė Vj. Prapuolė, kàp ùgnėn sùdegė Kpč.

ùgnę kùrti pykinti, kelti nesantaiką: Aš terpu jūsų nelendu, ùgnės nèkuriu Pv. Ateinu, o ana man kùria šitokią ùgnę Ign.

ugnè paléisti sudeginti: Ugnè būč paléidus namus Ktk.